EN ISO 374

EN ISO 374-1
Standartas apibrėžia reikalavimus pirštinėms, skirtoms apsaugoti naudotoją nuo pavojingų cheminių medžiagų, remiantis trimis bandymo metodais:

Skverbties bandymas: cheminės medžiagos arba mikroorganizmo prasiskverbimas per medžiagų, siūlių, galimų mikroskylučių ar kitų apsauginių pirštinių trūkumų poras. Atliekant sandarumo ore ir vandenyje bandymus, pirštinėje neturi būti protėkių, ji turi būti išbandyta ir patikrinta pagal priimtiną kokybės lygį (AQL).
Pralaidumo bandymas: matuojama cheminės medžiagos skverbtis per apsauginės pirštinės medžiagą molekuliniu lygiu, t. y. matuojamas laikas, per kurį skystis susiliečia su oda.
Skilimo bandymas: pirštinės fizinių savybių susilietus su chemine medžiaga pokytis, pvz., dribsnių susidarymas, išsipūtimas, skilimas, trapumas, spalvos pakitimas, išvaizdos pakitimas, sukietėjimas ar suminkštėjimas. Bandomoji cheminė medžiaga turi būti veikiama 60 minučių. Skilimo bandymo rezultatai turi būti nurodyti informaciniame pranešime.

 
Nuo cheminių medžiagų apsaugančios pirštinės skirstomos į tris kategorijas: A, B ir C tipų. Susijusios piktogramos ir ženklai apibūdina cheminio atsparumo tipą ir pasiektą veiksmingumo lygį.

EN ISO 374-5
Standartas nurodo, kad pirštinės, naudojamos apsisaugoti nuo bakterijų ir grybelių, kurioms taikoma biologinio pavojaus piktograma, turi būti išlaikiusios skverbties (nepralaidumo) bandymą. Siekiant apsisaugoti nuo virusų, būtina atlikti papildomą virusų skverbties tyrimą. Jei pirštinės
išlaiko šį papildomą bandymą, po ankstesne piktograma pridedamas žodis „Virus“.